Ką veikia 2014-tų sausio rezidentai Nidos meno kolonijoje?

Pačioje 2013-ųjų pabaigoje ištuštėjo beveik visos VDA Nidos meno kolonijos rezidentų studijos. Bet... geros naujienos! Su Naujaisiais Metais į NMK atkeliavo nauja praktikantė Natacha Paganelli ir keturi nauji rezidentai – Sanna Marander ir Niklas Tafra iš Švedijos, Rodrigo RSM iš Meksikos (šiuo metu studijuojantis Estijoje) ir Kalin Lindena iš Vokietijos. Be jų, NMK toliau reziduoja dvi anksčiau atvykusios menininkės – Maricel Delgado iš Peru ir brazilė Luisa Nobrega.

2014-01-14 14-32-41

Photo by Rytis Šeškaitis

Kuo ši NMK rezidentų grupė skiriasi nuo buvusių ir galbūt nuo būsimų? Pirmiausia, beveik visi naujai atvykę menininkai reziduos Nidoje tik vieną mėnesį, ir sausio pabaigoje NMK studijos vėl ištuštės (ilgiau pasilieka tik Kalin Lindena). Antra, šiuo metu visi menininkai kolonijoje reziduoja individualiai. Trečia, kadangi trys dabartiniai rezidentai yra kilę iš Lotynų Amerikos, ispanų kalba kolonijoje girdima taip pat dažnai kaip anglų ar lietuvių. Toliau – trumpai apie kiekvieną rezidentą.

Savo praktikomis Sanna Marander (SE) abejojančiai ieško priežasties, glūdinčios meninėje veikloje, o galbūt netgi apskirtai svarsto, kaip ir kodėl mes esame linkę kažką išreikšti. Jos darbai, susidedantys iš tekstų, parodų ir performansų, jau buvo pristatyti tokiose erdvėse kaip Modernaus meno muziejus Stokholme, „Gävle Konstmuseum“, „Gallerie Invaliden“ Berlyne, „Galleria Vistamare“ Preskaroje, Italijoje.

Tuo tarpu Niklaso Tafros (SE) meninės praktikos yra susijusios su išvengimo ir įtraukimo/dalyvavimo strategijomis, pageidautina abiejomis tuo pačiu metu. Jo darbai pasižymi įvairiomis formomis ir jau buvo pristatyti Modernaus meno muziejuje ir „Bonniers Konsthall“ Stokholme, „Apiary Gallary“ Londone, „Vita Kuben“ Umeajoje, „Note On“ Berlyne ir kitur. Kartais ši menininkų pora kuria kartu, kartais – atskirai. Nidoje jie ketina dirbti prie filmo, teksto, kito filmo, performanso, kito teksto, objekto ir dar kito teksto laikydamiesi išvardytos sekos.

Kalin Lindena (DE) gyvena Berlyne. Jos meninė veikla apima piešimą, skulptūrą, video meną ir kitas sferas. Paklausta, kodėl ji nusprendė atvykti į Nidą, Kalin atsakė: „Miestas visada šaukia, ir retai pasitaiko akimirkų, kai galiu užsidaryti su savo darbu.“ Nidoje Kalin tikisi sveikai nutolti nuo miesto reikalų bei giliau apmąstyti buvusius ir būsimus projektus. Ji atsivežė daug popieriaus ir spalvų, bus matyt, kas iš viso to išeis… Norėdami susipažinti su Kalin kūriniais, spauskite čia, čia ir čia.

Ankstesniame įraše pristatyta menininkė Luisa Nobrega (BR) kolonijoje praleido jau du mėnesius, per kuriuos ji surengė keletą telepatinių susitikimų su skirtingose pasaulio vietose esančiais žmonėmis: iš anksto numatytu metu ji ir kitas žmogus stengiasi susisiekti – vienas siunčia žinutę, kitas mėgina ją gauti. Po susitikimo dalyviai turi užregistruoti gautą žinutę pasirinktu formatu – tekstu, vaizdu, video ir/ar garsu. Sėkmė ir nesėkmė šiuo atveju nėra svarbus faktorius. Telepatinių susitikimų metu gautą medžiagą Luisa išsaugo/fiksuoja video formatu ir mažame leidinyje. Be to, ji aktyviai bendradarbiauja su kitais menininkais – gruodžio mėnesį Luisa dalyvavo keliuose ankstesnių NMK rezidentų, Petro Zhukovo ir Taavi’o Suisalu, projektuose.

Dar vienas rezidentas Rodrigo RSM (MX) yra baigęs smuiko ir muzikos teorijos studijas Meksiko mieste, vėliau savo interesų lauką praplėsdamas pianinu ir muzikos komponavimu. Nuo 2011 m. Rodrigo ypatingai domisi meno, technologijų ir mokslo jungtimis, kaip šie dalykai persidengia, papildo ir/ar atstumia vienas kitą. Reziduodamas Nidoje, šis menininkas ketina vykdyti meninį-pusiau mokslinį eksperimentą, pagrįstą garso ir muzikos poveikiu (ir afektu) augalams. Į du plastikinius indelius jis pasodino dvi kalendras. Viename iš indų Rodrigo sukonstravo specialų membraninį mechanizmą, kuriuo vienai iš kalendrų leidžiama muzika tiesiai į dirvožemį, tuo tarpu kita kalendra auga be muzikos. Šį eksperimentą Rodrigo pavadino „Garso inžinerijos organizmais“ taip referuodamas (ir veikiausiai kritikuodamas) į šiuolaikinius bio-organizmų modifikacijos metodus, pvz., genetinę daržovių modifikaciją.

Peruietė Maricel Delgado reziduoja Nidoje iki sausio pabaigos. Ši menininkė domisi atstumo sąvoka ir svarsto ją įvairiuose diskursuose. Rezidencijos NMK metu ji sukūrė trumpą filmuką apie komunikacinį atstumą – jį iliustravo aplink stalą sėdinčių kolonistų pokalbis, kurio metu kiekvienas iš jų šnekėjo savo gimtąja kalba. Maricel taip pat užsiima, kaip ji pati sako, nuobodžia fotografija. Oponuodama vietiškumui, ji fotografuoja įvairius architektūrinius objektus, kuriuos randa Nidoje, Klaipėdoje ar kitur, ir taip nori parodyti, jog atstumas tarp skirtingose pasaulio vietose vyraujančių tam tikrų laikmečių ir architektūros stilių trina įvairių vietų tapatybę. Kitaip tariant, jos užfiksuoti architektūriniai objektai gali būti bet kur – Nidoje, Limoje, Ukrainoje ir kt. Trečiasis Maricel projektas yra trijų skirtingų duomenų apie konkrečią vietą – geografinės platumos, Google žemėlapio vaizdo ir jos pačios darytos nuotraukos – rinkimas, tačiau kol kas menininkė nenusprendė, kaip ji įformins ir pristatys šiuos surinktus duomenis.

Maricelės kompanionas Fernando Prieto (PE), kuris prieš keletą dienų išvyko atgal į Limą, kūrė interakciją tarp architektūros ir į studiją įeinančios šviesos: pasitelkdamas skulptūrinius metodus, jis mėgino įrodyti jos buvimą ir žaisti su ja. Fernando pritvirtino ant sienos iš popieriaus lapų išlankstytas formas – taip įeinanti ir už šių formų kliūdama šviesa sukurdavo minkštas šešėlines skulptūras, kurios kito priklausomai nuo paros meto. 

prieto

F. Prieto skulptūrinė instaliacija

Neskaitant naujų rezidentų, pusmečiui į NMK atvyko dar viena nauja gyventoja – nauja praktikantė Natacha Paganelli iš Prancūzijos, kuri pakeis ankstesnę praktikantę Eglę. Lietuvoje Natacha nesijaučia svetima – 2013 m. septynis mėnesiusji praleido Vilniuje kaip reziduojanti menininkė. Į savo meninę veiklą Natacha visada siekia įtraukti auditoriją (jos aplinką ir ją supančią atmosferą), jos lūkesčius, žinias bei kolektyvinę atmintį. Nors Natacha yra vaizdo menininkė, čia, Nidos meno kolonijoje, ji ketina būti kitoje barikadų pusėje, t.y. personalo dalimi. Pasak jos, geriausias būdas pažinti šalį yra dirbti joje. Praktikos metu ji tikisi suprasti tokios struktūros, kaip NMK, veikimo mechanizmą, išmokti daugiau apie kuratorystę, projektų koordinavimą ir kasdieninio gyvenimo palaikymą.

Regis, tos kelios šaltos snieguotos dienos gruodžio pradžioje tebuvo žiemos pokštas. Tačiau dabar, per patį viduržiemį, reikalai pagaliau surimtėjo – šaltis, rodos, gali ir užsibūti… Šventinei sumaiščiai nuslūgus, į koloniją pamažu sugrįžo kasdieniai vargai ir džiaugsmai: kolonistai vėl dalinasi laiku prie bendro vakarienės stalo, kartu žiūri filmus, žaidžia stalo tenisą, gamina ką nors nacionalinio (o, tas nepamirštamas peruietiškos ceviche skonis!), švenčia gimtadienius, kaitinasi pirtyje ir t.t. Šviesus dangus, lengvas vėjas, ošianti jūra ir girgždantis sniegas... Aplankykite mus!